Pavasara versija 2024
400 923 šķirkļi
aizplūkt
aizplūkt 1. konjugācijas darbības vārds; transitīvs; lieto: reti
Locīšana
1.Iesākt plūkt, daļēji noplūkt.
1.1.Noplūkt (līdz kādai vietai).
Avoti: LLVV