labprātis
labprātis vīriešu dzimtes 2. deklinācijas lietvārds; apvidvārdsLocīšana
| Vsk. | Dsk. | |
|---|---|---|
| Nom. | labprātis | labprāši |
| Ģen. | labprāša | labprāšu |
| Dat. | labprātim | labprāšiem |
| Akuz. | labprāti | labprāšus |
| Lok. | labprātī | labprāšos |
Labprāt, labprātīgi, brīvprātīgi.
Avoti: ME