purslis
purslis vīriešu dzimtes 2. deklinācijas lietvārds; apvidvārdsLocīšana
| Vsk. | Dsk. | |
|---|---|---|
| Nom. | purslis | puršļi |
| Ģen. | puršļa | puršļu |
| Dat. | purslim | puršļiem |
| Akuz. | pursli | puršļus |
| Lok. | purslī | puršļos |
Kāds, kas ir nikns, ātri sadusmojas, iekaist.
Avoti: SiV