ķimiņi1
ķiminis vīriešu dzimtes 2. deklinācijas lietvārds; apvidvārdsLocīšana
Vsk. | Dsk. | |
---|---|---|
Nom. | ķiminis | ķimiņi |
Ģen. | ķimiņa | ķimiņu |
Dat. | ķiminim | ķimiņiem |
Akuz. | ķimini | ķimiņus |
Lok. | ķiminī | ķimiņos |
1.Parastā ķimene ("Carum carvi").
2.Ķimenes (sēklas).
Avoti: KiV